Klaipėdos kariliono festivalis: ypatingas varpų gausmas

2015 metų birželio 24 dieną Klaipėdos koncertų salė antrą kartą rengia Klaipėdos kariliono festivalį. Uostamiesčio garsinis peizažas šiandien jau nebeįsivaizduojamas be Klaipėdos kariliono. Tai vienas iš dviejų Lietuvoje esančių tokio pobūdžio muzikinių instrumentų, tapęs Klaipėdos savitumo simboliu. Klaipėdos centrinio pašto bokšte jis buvo sumontuotas 1987 metais.

Karilionininkas Kęstutis Kačinskas. Vytauto Petriko nuotr.

2006 metais šis instrumentas buvo išmontuotas, ir netrukus pašto bokšte įkurdintas naujas karilionas, pagamintas „Royal Eijsbauts” varpų liejykloje Olandijoje. Jis sudarytas iš 48 varpų, kurių diapazonas – keturios oktavos. Bendras varpų svoris – 5 tonos.

Pirmą kartą naujųjų varpų skambesį klaipėdiečiai išgirdo per 2006 metų Kalėdas. Jau tapo tradicija kariliono klausytis kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį, rengti kalėdinius ir naujametinius varpų muzikos koncertus, o birželio 24-ąją varpais skelbti vasarišką Joninių šventę. Pastarasis renginys 2014 metais išaugo į Klaipėdos kariliono festivalį, kurį miestelėnams ir svečiams pristato Klaipėdos koncertų salė.

Klaipėdos kariliono festivalis – tai keturi koncertai per vieną ilgiausią metų dieną. Tada virš miesto sklinda ypatingas varpų gausmas. Jis girdisi visame senamiestyje, tačiau geriausia šios muzikos klausytis greta esančiame Laikrodžių muziejaus kiemelyje. Koncertai transliuojami dideliame ekrane, tad visi klausytojai gali ne tik girdėti, bet ir stebėti varpinėje grojančius atlikėjus.

12 valandą festivalio pradžią paskelbs „Vidudienio varpai”, kuriuos prakalbins klaipėdiečiai karilionininkai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius. Jau daugiau nei ketvirtį amžiaus jie ištikimai tarnauja karilionui, skleidžia jo muziką. Pasak K. Kačinsko, „Klaipėdos karilionas – pasaulinio lygio instrumentas, kuriuo verta didžiuotis miestui ir miestiečiams.”

Klaipėdiečių programoje – originalios ir jų pačių aranžuotos kompozicijos karilionui. Koncerte „Vidudienio varpai” skambės ir mušamieji instrumentai. Jais gros perspektyvus jaunas atlikėjas Andrius Rekašius, Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos auklėtinis. Pernai baigęs bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje šiuo metu jis studijuoja Norvegijos muzikos akademijos magistrantūroje. „Muzika yra visas mano gyvenimas”, – teigia muzikalioje šeimoje užaugęs Andrius, turintis tikslą tapti profesionaliu marimbos solistu. Kompozicija besidomintis perkusininkas koncerte atliks ir savo kūrinį.

15 valandos koncerte „Popietės varpai” karilionu gros Olesia Rostovskaja (Rusija). Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją ji baigė kaip kompozitorė ir vargonininkė. Groti karilionu mokėsi Sankt Peterburgo universitete bei Karališkojoje kariliono mokykloje Mechelene (Belgija). O. Rostovskaja taip pat groja termenvoksu (elektroniniu instrumentu, kurį beveik prieš 100 metų sukonstravo rusų inžinierius ir violončelininkas Levas Termenas), rašo simfoninę, kamerinę, vokalinę, chorinę muziką. Rengia konceptualias programas karilionui, jose dažnai pasitelkia elektroniką ar improvizaciją. Išleido CD „Varpo siela. Rusų kariliono muzika” / “Soul of a Bell: Russian Carillon Music”.

Savo koncertuose O. Rostovskaja siekia sukurti ypatingą atmosferą, patraukiančią klausytojo dėmesį nuo pirmo iki paskutinio garso. Antroji jos pasirodymo dalis „Apkerėta žemė” perteiks magišką ritualą, kuriame kariliono skambesys susipins su elektronika, senųjų Rusijos varpų ir liaudiško dainavimo atgarsiais. Pasauliniam kariliono kongresui parašytas kūrinys sulaukė itin gero kolegų įvertinimo – jie teigė pajutę magišką senosios Rusijos dvasią.

Karilionininkas Julius Vilnonis. Vytauto Petriko nuotr.

18 valandą pasigirs „Vakaro varpai”, kuriuos kalbins kauniečiai karilionininkai Giedrius Kuprevičius ir Julius Vilnonis.

G. Kuprevičius yra bene labiausiai patyręs karilionininkas Lietuvoje, jo grojimo Kauno karilionu stažas jau artėja prie 60 metų. Tai itin plataus akiračio, įvairiapusiais talentais apdovanota asmenybė: kompozitorius, pedagogas, eseistas, nuoseklus savo miesto kultūros tradicijų puoselėtojas. Koncerte jis atliks savo kūrinį „Varpai ir paukščiai” karilionui ir palydinčiam čiulbėjimui.

Kauno muzikiniame teatre dirigentu dirbantis Julius Vilnonis turi dvi širdžiai brangias stichijas – varpus ir džiazą. Koncerte skambės J. Vilnonio siuita „Mi Do Re”, kurią autorius atliks kartu su džiazo atlikėjais Liutauru Janušaičiu (saksofonas), Pauliumi Vaicekausku (bosinė gitara) bei Ąžuolu Paulausku (perkusija).

„Mi do re – tai trys gaidos, kuriomis pagrįsta tema skamba skirtingo stiliaus ir temperamento kūriniuose. Tai įvairūs požiūriai, iš skirtingų pusių matantys tris gaidas – mi do re”.

„Nakties varpai” 21 valandą vainikuos festivalio programą. Karilionu vėl skambins Stanislovas Žilevičius. Su Klaipėdos kameriniu orkestru muzikuos solistai Beata Ignatavičiūtė (sopranas) ir Giedrius Gelgotas (fleita). Diriguos Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Robertas Šervenikas. Jis nuolat diriguoja operų ir baletų pastatymams, simfoniniams ir kameriniams orkestrams mūsų šalyje bei užsienyje. R. Šervenikas jau daug metų bendradarbiauja ir su Klaipėdos kameriniu orkestru.

Karilionininkas Stanislovas Žilevičius. Vytauto Petriko nuotr.

Beata Ignatavičiūtė – buvusi Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos auklėtinė, dabartinė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto magistrantė. Jaunoji solistė šiemet laimėjo I vietą Portugalijoje vykusiame tarptautiniame konkurse „XXI a. menas”.

Giedrius Gelgotas yra Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro artistas, Lietuvos fleitų kvarteto ir Vilniaus Kristupo medinių pučiamųjų instrumentų kvinteto įkūrėjas. Fleitininkas kartu su orkestru interpretuos Carlo Philippo Emanuelio Bacho koncertą fleitai ir orkestrui. Styginių ir varpų skambesys įstabiai susilies Arvo Pärto muzikoje.

Koncertą „Nakties varpai” įrėmins lietuvių autorių kūriniai. Tai Broniaus Kutavičiaus „Dzūkiškos variacijos” – tobulas modernaus tautiškumo ženklas, ir Gedimino Zujaus „Trance4Notes” – hipnotizuojanti garsinė meditacija. „Vieno pradžia yra kažko pabaiga, o pabaiga yra nauja pradžia. Gyvenimas yra bangos, viskas sukasi ratu”, – sako kompozitorius, Kariliono festivaliui rengiantis naują kūrinio versiją. Tai besisukanti, sujungianti, besikeičianti meditacinė būsena, kurią kiekvienas galės suvokti ir išgyventi savaip.

„Tavo bokštuose skamba varpai, tavo aikštėse renkas kuklūs miesto šventieji ir tavo kiemų labirintuose vaikšto mano vaikystė”, – rašė poetas Algimantas Mackus. Ilgiausią vasaros dieną kviečiame visus susirinkti Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje ir pajusti gaivinančią, vienijančią ir pakylėjančią garsų jėgą. Teskamba Klaipėdos kariliono varpai!

KKS informacija, parengė Loreta Narvilaitė