SIKON XXVIII – jaunųjų architektų duoklė Rusnei

Birželio pabaigoje 28-ąjį kartą vyko kasmetinis studentų idėjų konkursas SIKON. Architektūros studentų klubo organizuojamas renginys birželio 25–28 dienomis pakvietė dalyvius į Rusnės miestelį kurti tema „Sintezė“. Šiuolaikinės kūrybos ir istorinio palikimo dermės problematiką nagrinėjo 11 studentų komandų, kurios savo idėjas instaliacijų forma pateikė įvairiose miestelio erdvėse.

1

Trumpa istorija

SIKON – tai renginys, turintis gilias tradicijas. Pirmasis konkursas buvo surengtas 1983 m. trijų ambicingų studentų, šiandien gerai žinomų architektų, A. Ambraso, G. Čaikausko ir A. Karaliaus dėka. Pagrindinis renginio tikslas – vienyti įvairių aukštųjų mokyklų studentus ir skatinti išlipti iš akademinių rėmų – išliko iki šių dienų, tačiau jo formatas laikui bėgant keitėsi. Nuo 2004 m. konkursas vyksta kūrybinių dirbtuvių forma, keliauja po įvairias Lietuvos vietoves ir nagrinėja joms aktualias temas.

Sintezė

Šiemet studentų idėjų konkursas pasiekė Rusnės miestelį, kur dalyviai savo idėjomis bandė spręsti aktualias šiuolaikinės meninės išraiškos dermės su istoriniu palikimu bei modernaus žmogaus santykio su etnografine aplinka problemas. Šias problemas atspindėjo tema – „Sintezė“, kuria buvo siekta skatinti dalyvius kurti analizuojant aplinką, ieškoti darnos tarp naujo ir seno.

Konkurso vieta pasirinktas Rusnės miestelis, kuris įgalino dalyvius savo darbais atskleisti pateiktą temą. Tai savita architektūra pasižyminti etnografinė vietovė, kuriai aktuali šių metų SIKON’o nagrinėjama problematika.

Darbu_perziura

Darbų peržiūros akimirka. M. Šiupšinsko nuotr.

Veiksmas

Pirmąją renginio dieną, ketvirtadienį, vyko pažintinė ekskursija laivu, kurios metu kapitonas papasakojo apie miestelį bei jo apylinkes. Kitą rytą, renginio atidarymo metu, dalyviai buvo supažindinti su tema, žodį tarė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas M. Šaliamoras. Plačiau apie miestelį bei jo istoriją papasakojo Rusnės etnokultūros centro vadovė B. Servienė, o kunigas V. Miliauskas supažindino su Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia, kurioje ir vyko renginio atidarymas.

Penktadienį bei šeštadienį dalyviai klausėsi paskaitų. Architektė G. Antanaitytė pristatė projektą „Architektūriniai sustojimai Kuršių nerijoje“ ir papasakojo apie bendradarbiavimo svarbą kuriant jautrioje teritorijoje. Dalyvius sužavėjo kupina optimizmo architekto M. Šiupšinsko paskaita „Swingland – judėjimas kaip erdvės katalizatorius“. G. Nausėdaitė pristatė kitąmet Lietuvoje vyksiančią Europos architektūros studentų asamblėją, architektas G. Stauskis supažindino su kraštovaizdžio urbanistika, o architektas E. Neniškis papasakojo apie sinergetinę architektūrą. Paskaitos buvo atviros visiems, tad sulaukta ir vietos gyventojų dėmesio.

DCIM100MEDIADJI_0083.JPG

Dirbtuvių akimirka. J. Balčiūno nuotr.

Renginio metu vykusios kūrybinės dirbtuvės prasidėjo nuo pat SIKON’o pradžios. Pirmosiomis dienomis dalyviai skirstėsi komandomis ir generavo idėjas, ieškojo įkvėpimo vaikščiodami miestelyje ir klausydami lektorių paskaitų. Intensyvus idėjų įgyvendinimo procesas vyko šeštadienį. Organizatoriai parūpino įvairiausių medžiagų bei įrankių joms apdoroti ir suteikė galimybę įgyvendinti išliekamąją vertę turinčius projektus. Idėjų realizavimas nusitęsė iki paryčių.

Vertinimas

Sekmadienio rytą atėjo laikas kūrybinių dirbtuvių finalui – darbų pristatymui komisijai, kurią šiemet sudarė 8 narių komanda: architektai G. Čaikauskas, T. Grunskis, S. Kuncevičius, G. Natkevičius, R. Palekas, S. Slavinskas, tapytoja L. Puipienė ir komisijos pirmininkas – architektas M. Šiupšinskas. Dalyviai kartu su svečiais ir komisijos komanda aplankė komandų sukurtas instaliacijas netikėčiausiose Rusnės vietose, išklausė jų pristatymus. Po ilgos peržiūros komisija grįžo pasitarti.

Šiemet apdovanojimai vyko kiek neįprastai. Komisijos nariai išrinko tris geriausius darbus – prizininkus ir tris vertus paminėjimo, tačiau vietomis neskirstė. Komisija ilgai diskutavo, ar prioritetas turėtų būti teikiamas konkrečiam darbui atsižvelgiant į jo išskirtinumą ir realizacijos kokybę, ar vis dėlto lakoniškai idėjai, kuri originaliai atskleidžia renginio temą. Komisijos narių teigimu, būtų buvę labai sunku išskirti vieną geriausią projektą, nes renginyje netrūko kokybiškai atliktų darbų, kurie stengėsi sujungti abu šiuos aspektus. Komisija džiaugėsi šių metų darbų išliekamąja verte ir dalyvių gebėjimu savitai pažvelgti į juos supančią aplinką. Renginio organizatoriai balsavimo būdu taip pat išsirinko favoritą, kuriam skyrė organizatorių apdovanojimą. Dar vieną apdovanojimą savo ruožtu skyrė vienas iš SIKON’o įkūrėjų architektas G. Čaikauskas.

Laurai

Nors komisija pirmosios vietos nugalėtojo nerinko, daugiausiai laurų susižėrė projektas „Kontaktas“ – jis pateko tarp komisijos išrinktų prizininkų, laimėjo organizatorių bei architekto G. Čaikausko įsteigtus apdovanojimus. Darbo autorė – komanda „Po to“ (K. Denisovaitė, L. Gaižutytė, M. Kildaitė, I. Kundreckas).

kontaktas

Instaliacija „Kontaktas“. M. Šiupšinsko nuotr.

Darbo aprašymas: „Darbo „Kontaktas“ idėja kilo atradus apleistus sandėliukus. Šios paprastos, bet smalsumą skatinančios erdvės charakteringoje Rusnės vietoje buvo suprojektuotos vienodos, tačiau bėgant laikui visi sandėliukai tapo skirtingi – vieni dar užrakinti, į kitus jau galima įeiti, įvairiose sienų vietose išmuštos angos. Kiekvienas sandėliukas – tai modulis, iš esmės jie vienodi, bet įėjus pajuntamas visai kitoks kontaktas su aplinka, nei prieš tai buvusiame. Visi jie sudaro skirtingų kontaktų sintezę. Šis reiškinys darbe buvo išreikštas per žvilgsnio modulį – padaryta pakyla, kuria pasilypėjus galima apžvelgti panoramą, pro savotiškus žiūronus žvilgsnis buvo įspaustas į taškinį vaizdą, matiniu stiklu uždengtos durys blokavo žvilgsnį, sukėlė neatrastos erdvės pojūtį. Kintantis žmogaus žvilgsnis leido atrasti skirtingo tipo kontaktus su aplinka, įvyko kontaktų sintezė. Darbe atskleista, kad apleistas ir ne visų pastebimas objektas gali būti atraktyvus, skatinantis tiek tiesiogiai, tiek filosofiškai atrasti kontaktą su aplinka.“

Tarp komisijos prizininkų taip pat pateko darbas pavadinimu „Rusnoti“, kurio autorė – komanda „Bent jau bandėm“ (G. Černiavskaja, M. Jagnieškutė, J. Karalius, G. V. Turek).

rusnoti

Instaliacija „Rusnoti“. M. Šiupšinsko nuotr.

Darbo aprašymas: „Užduočiai įvykdyti ne be priežasties pasirinktas tiltas. Tiltas – pats savaime stiprus sintezės identitetas, jungiantis Rusnės miestelio centrą su gamta, sausumą su vandeniu, todėl komandos tikslas buvo priversti žmonių srautą kiek pristabdyti, kad šis „rusnotų“ (žodis, iš kurio kilęs Rusnės pavadinimas), kaip ir po tiltu tekanti upė, taip sintetinant du skirtingus greičius. Tam buvo sukurta instaliacija: vietoj išdaužtų betoninių armatūrinių turėklų pateikta organiška alternatyva – organiniame stikle įstiklinta nendrė, dar labiau paryškinanti vandens ir sausumos sintezę.“

Trečiasis komisijos išrinktas prizininkas – projektas „Šaukštas“, autorė – komanda „5 turbinos“ (M. Išaras, M. Jarusevičiūtė, H. Jurevičius, V. Kazlauskas, J. Žička).

saukstas

Instaliacija „Šaukštas“. L. Akelio nuotr.

Darbo aprašymas: „Pasakojama, kad kadaise Rusnė buvo mylimiausia Nemuno dukra, bet ją įsimylėjo Bangpūčio sūnus Vakaris ir paprašė jos rankos. Tačiau Nemunas neleido. Vakaris pabėgo su Rusne. Ilgą laiką Nemunas neatleido pastarajam iki kol sulaukęs 7 anūkų nušvito. Bangpūtys buvo svarbus žvejams. Tam, kad šis dievas nesukeltų Baltijos jūroje audrų, žmonės aukojo aukas, dažniausiai šaukštą, kurį sudegindavo. Šaukštas simbolizuoja jungtį tarp realaus ir dieviškojo pasaulio, per jį vykdoma dviejų pasaulių sintezė.“

Verti dėmesio

Komisija išskyrė ir tris vertus paminėti darbus, kurie vos per plauką nepateko į prizininkų trejetuką. Instaliacija „Vanduo“, kurios autorė – komanda „9 grupė“ (M. Indriliūnas, R. Raziūnaitė, T. Skurdauskis, M. Stonytė, Š. Šemulis), atkreipė komisijos dėmesį dėl autorių gebėjimo kritiškai žvelgti į renginio temą, kelti nelengvus klausimus apie prašalaičio ir vietos santykį.

sintezatorius

Instaliacija „Sintezatorius“. L. Akelio nuotr.

 Taip pat paminėjimo nusipelnė darbas „Sintezatorius“. Ekstremalaus baldo autorė komanda „Sintezatorius“ (E. Ganusauskas, D. Gudavičiūtė, R. Samackaitė, M. Tautvydas) provokavo renginio dalyvius surizikuoti ir pasisupti ant bedugnės krašto. Trečiasis darbas – „Akupunktūra“, autoriai – komanda „Rytoj grįšim“ (E. Bartusevičiūtė, D. Jankauskas, B. Petruškaitė, D. Požytė, V. Reikertas, M. Železniak). Komanda ne tik įsiklausė į Rusnės gyventojų istorijas, bet ir papildė vietos mitologiją nauju pasakojimu apie tašką, kuriame gera susitikti. Šie darbai, pasak komisijos, yra verti paminėti dėl konceptualaus žaismingumo, puikiai atspindinčio SIKON’o dvasią.

SIKON XXVIII organizavo Architektūros studentų klubo nariai: L. Akelis, A. Balčiūnaitė, V. Balčiūnas, I. Bogušaitė, J. Juzėnas, A. Matulevičiūtė, V. Narušis, M. Norvila, M. Paužaitė, A. Vasilevski.

Informaciją parengė Vilius Balčiūnas

Parašykite komentarą