MENO TERMINALAS: TRUMPASIS TAPYBOS KURSAS. Vyriškoji tapyba

Su vyriškąja tapyba yra viskas aišku. Apie ją jau (antipodo principu) išdėstyta feministinės tapybos skyriuje.

tapyba10

Vyriška, griežtai tariant – maskulinistinė tapyba ir į tapomą objektą (tai gali būti nuoga ar apsirengusi moteris, saulėgrąžų puokštė ar raudonai mėlynas peizažas) čia žiūrima kaip į aistrą tenkinantį objektą. Vyriškosios tapybos apologetai (tai gali būti ir dažnai būna net moteriškos lyties menininkai) tapydami siekia savęs patenkinimo, mentalinio ir fizinio orgazmo, kurį dažnai pajunta teptukais (falo simboliais) tapšnodami, daužydami, glostydami ir kitaip glamonėdami drobės ar kartono paviršių.

Vyriškoji tapyba (priešingai feministinei) niekuo nemanipuliuoja ir nieko nekeri. Vyriškoji tapyba primena savitikslį ekshibicionizmą. Auka (tai yra žiūrovas) nėra kaip nors gluminama ar šokiruojama. Rodantysis (vyriškas tapytojas) tiesiog rodo – jam smagu yra pats rodymo procesas, pats rodymas. Štai kad ir pavyzdinis vyriškosios tapybos atvejis – Ričardas Bartkevičius: jis tapo, mojuoja teptuku (kaip falu), apsinuogina (žinoma, kad šiuo atveju ne kūniškai, o dvasiškai) ir dėl to jaučia orgazmui prilygstantį malonumą.

Ši publikacija yra projekto „Meno terminalas. Tapybos leksikonas-etiketažas. I dalis“ dalis

Kokia yra tapybinio leksikono-etiketažo konstravimo esmė ir tikslas? Visas gyvenimas, juo labiau kultūrinis-parodinis, yra sudarytas iš įvairiausių konvencijų ir kitokių susitarimų, kuriuos mes galime vadinti labai paprastai – etiketėmis. Tad nusiimkime kaukes, ponai, ir užklijuokime ant kiekvieno tapybos fenomeno inventorinę etiketę – leiskime jai, tapybai, prakalbti normatyvine leksika. Tapybinio leksikono-etiketažo pagrindinis tikslas ir yra įteikti į meno (konkrečiai – tapybos) naudotojo rankas tam tikrą sąvokinį vadovą, su kuriuo jis galėtų nepasiklysti klaidžiose parodinėse ir kultūrinėse erdvėse. Vienas iš šio veikalo uždavinių taip pat yra kategorijų nustatymas ir klasifikacija, fokusuojant žvilgsnį į nūdienos tapybos (o ir meno apskritai) tendencijas ir ypatybes. Kaip minėta anksčiau ir kaip sakė nemirtingasis Lao Dzė, viskas yra sudaryta iš priešybių, tai yra antinomijų, – čia turbūt ir slypi DIDŽIOJI TAPYBINĖ HARMONIJA.

PROJEKTĄ RENGĖ
Kuratoriai: Ignas Kazakevičius, Vidas Poškus
Komiksai: Miglė Anušauskaitė
Tekstai: Vidas Poškus

Parašykite komentarą