Rokas Patapas architektūrą prilygina interaktyviai skulptūrai

Šįkart kūrėjų rubrika dvelkia modernumu. Mūsų svečias – jaunas, ambicingas ir itin perspektyvus architektas Rokas Patapas. Talentingasis pašnekovas šiuo metu užsiima plataus profilio architektūros praktika. Jo patirties bagažas – nuo grafinio dizaino, videoprojektų ir animacijų iki dangoraižių projektų.

Rokas_Patapas

Asmeninio archyvo nuotr.

Kuo tave sužavėjo ir įtraukė architektūra?

Architektūra susižavėjau dar vidurinėje mokykloje. Jau 7-oje klasėje buvau nusprendęs, kad ateityje noriu tapti architektu ir studijuoti šią profesiją. Ši sritis mane žavi tuo, kad tai yra lyg interaktyvi skulptūra, tampanti gyva dėka žmonių, kurie ja naudojasi ir lanko. Architektūra nėra vien pastatai. Tai gali būti ir mažos instaliacijos, paviljonai, stotelės ir t. t. Man įdomiausia – geometrinė išraiška, komunikacija ir ryšys su kontekstu. Ypač yra kūrybingi konceptai, kurie paverčia bet kokią architektūrą ilgaamžiu meno kūriniu.

Kaip manai, kokios tavo savybės lėmė sėkmingą pradžią?

Atvirai pasakius, pradžia nebuvo labai sėkminga ar lengva. Užtrukau ne vienerius metus, kol pradėjau kurti sėkmingus projektus ir dizainą. Aš nemanau, kad jau pasiekiau savo sėkmę. Iš tikrųjų dabar ir yra mano pradžia. Manau, kad norint tapti sėkmingam, reikia būti kantriam, siekiančiam žinių, nebijoti rizikuoti kuriant ir reiškiant savo mintis.

Kokias studijas pasirinkai ir kodėl? Galbūt jau turi idėjų ir dėl tolimesnio tobulėjimo?

Studijavau architektūros dizainą Kardifo universitete Velse. Studijuodamas dizainą mokiausi apie architektūrą iš meninės ir konceptualios pusės, tačiau neprarandant realizmo jausmo, kad visas keistas ir drąsias idėjas būtų galima įgyvendinti. Tad teko studijuoti ir apie techninę architektūros pusę, tačiau ne tokio lygio, kaip inžinieriai. Tolimesnis tobulėjimas vyksta kasdien. Kasdien vis ko nors naujo išmokstu. Tad nėra tam tikrų tikslių idėjų, kaip tobulėti, nes tai tiesiog kasdienis procesas.

Roko_Patapo_projektas

St. Swithun’s bažnyčios atnaujinimo projektas. Pasinaudojus projekcijomis ir šviesų instaliacijomis, pastatas tampa kultūros ir ekspresyvios pažinties, interaktyvumo vieta.

Kaip apibrėžtum dabartinę savo veiklą?

2017 m. birželį baigiau magistro studijas ir šiuo metu dirbu Birmingeme kompanijoje „Associated Architect LLP”. Darbuojuosi prie įvairaus dydžio projektų – nuo gyvenamųjų daugiabučių iki Mokslinių tyrimų fakultetų. Bet čia dar tik pradžia, ateityje nusimato ir įvairiausių sudėtingesnių projektų.

Dirbi plataus profilio architektūros srityje. Kokia tavo kasdienybė?

Kartais būna lėtų dienų, kuomet pagaunu save tikrinantį laikrodį kas 10 minučių. Bet būna tokių dienų, kuomet net nepastebiu, kad jau 6 valandos vakaro, nors darbas tik iki 16.30 val. Kompanija, kurioje dirbu, fokusuojasi į bendradarbiavimą, kad visi būtų laisvai prieinami. Todėl visi 70 žmonių dirba bendroje didelėje atviroje erdvėje. Net patys direktoriai neturi atskirų biurų! Tad tenka daug bendrauti su kolegomis, diskutuoti apie projektus, kaip mes juos pristatysime ir, aišku, apie dizainą ir strategijas. Ir daug daug puodelių arbatos ir kavos per dieną (šypteli).

Kaip tu pats apibūdintum, kas yra architektūra? Kokią vietą ji užima tavo gyvenime?

Kiekvienas architektūrą supranta skirtingai. Man asmeniškai architektūra yra sritis, apimanti didelę dalį visų mūsų kasdienybės. Kurdamas architektūrinius projektus, architektas turi būti ir kūrėjas, ir psichologas, ir teisininkas, ir inžinierius, ir futuristas. Mes turime nuspėti, kaip pastatas paveiks ne tik mūsų kontekstą, bet ir kaip žmonės bus paveikti tam tikro sukurto projekto. Architektūra kuriama ateičiai, bet be praeities pavyzdžių ji niekada netobulės. Architektūra – mano kasdienybė. Tai mano profesija, hobis ir mano aplinka. Tačiau kartais suteikiu sau pertrauką nuo jos, bet labai trumpam.

Ką tau apskritai reiškia kūryba?

Man kūryba yra saviraiška. Atsipalaidavimas ir savęs atidavimas kitam. Bet kūryba gali būti ir asmeninė, kuri padeda iškrauti sunkias mintis.

Roko_Patapo_projektas1

Magistrinis projektas „The Genesis Tower“. 175 metrų aukščio dangoraižis sukurtas naudojant inžineriškai modifikuotą medieną kaip pagrindinę struktūrinę medžiagą.

Kokiuose projektuose teko dalyvauti, o gal net laimėti?

Dalyvauti architektūriniuose konkursuose daug neteko. Nebent tai buvo darbo projektas, kuomet reikia dalyvauti konkurse norint gauti užsakymą. Nors ir neteko daug dalyvauti konkursuose, pasiekimu laikau tai, kad savo grafinių įgūdžių dėka šiuo metu jau turiu asmeninių klientų iš Lietuvos ir užsienio.

Galbūt prisimeni savo pirmąjį kūrinį, kuriuo didžiavaisi?

Labai sunku prisiminti, aš, galima sakyti, pradėjau kurti nuo to momento, kuomet pirmą kartą paėmiau į ranką pieštuką. Kalbant apie didžiavimąsi darbais… Aš esu labai labai savikritiškas. Tad, kai sukuriu kažką ir imu didžiuotis savimi, po kokios savaitės ar mėnesio man tas kūrinys nebepatinka ir visada galvoju: „Ai, galėjo ir geriau būti” (juokiasi).

Kas tau suteikia įkvėpimo? Iš kur semiesi idėjų?

Aplinka, žmonės, muzika, literatūra, gamta ir jos reiškiniai.

Kaip būti unikaliu architektu?

Reikia būti savimi ir nebijoti išreikšti savo susidomėjo tam tikrose srityse. Taip pat norint tapti unikaliam ir pripažintam, reikia užsiauginti gan storą odą. Nes kritikos buvo, yra ir bus, bet svarbiausia yra atsilaikyti prieš ją, išklausyti ir toliau save tobulinti, ypač savo unikalumą. Vieniems tai nepatiks, bet kitiems tai bus aukščiausia klasė.

Turbūt turi ir savo, kaip architekto, kūrėjo braižą. Koks jis? Kuo vadovaujiesi kurdamas?

Specifinio braižo kaip ir neturiu. Tačiau man labiausiai patinka dirbti su geometrinėmis formomis, jas deformuojant. Kuriant pastatus, man labai svarbūs šviesa ir šešėliai. Tai toks unikalus ir paprastas elementas, kuris pastatą gal paversti gyvu ir kvėpuojančiu objektu. Kuriant architektūrinius projektus gan sunku turėti labai specifinį braižą, nes kiekvienas klientas turi savo poreikius bei skonį. Tu turi prie to prisitaikyti, nebent klientas duoda visišką kūrybinę laisvę.

Kuri ne tik užsienio, bet ir Lietuvos klientams. Galbūt pastebi, ar skiriasi architektūros, dizaino tendencijos užsienyje ir Lietuvoje?

Roko_Patapo_projektas2

Grangetown bendruomenės namai, kuriuose įvairių kultūrų žmonės ras sau vietą. Pastatas turi stogo sodą, kur kiekvienas gali auginti savo produktus.

Mano asmeniniai klientai yra patys kūrėjai. Užsakymai dažniausiai yra sukurti projektų 3D vizualizacijas ar animacijas. Dar neteko atlikti pakankamai daug užsakymų, kad galėčiau nustatyti, kokios tendencijos yra ryškiausios šiuo metu.

Kaip įsivaizduotum savo svajonių projektą? Koks ir kodėl jis būtų? Galbūt idėją realizuotum gimtinėje?

Hm… Sudėtingas klausimas, svajonių projekto kaip ir neturiu, nes pagrindinės svajonės yra susijusios su savęs tobulinimu ir kilimu karjeros laiptais. Galima sakyti, kad mano svajonių projektas yra tapti pripažintam savo srityje, o tai leistų dirbti su tarptautiniais klientais ir būti Lietuvoje. Aš visada noriu sugrįžti į Lietuvą, bet viskas ateis savu laiku. Anksčiau ar vėliau – grįšiu (šypsosi).

Sparčiai žengi į priekį. Kokie tavo artimiausių metų planai ir užmojai?

Vienas iš pagrindinių ir artimiausių planų – gauti architekto kvalifikaciją, iki kurios užtruksiu dar apie 3 metus. Anglijoje truputį kitokie įstatymai ir procesas nei Lietuvoje. Tačiau visi, kurie nori tapti architektais, atlieka tą patį. Tai yra paskutinis etapas iki tampant pilnai kvalifikuotu specialistu. Bet iki tol, manau, atsiras ir visokių kitokių planų, ką nuveikti, kokį projektą sukurti ir t. t.

Parašykite komentarą