„Šimtmečio Kovas“: Sonatos ir Henriko Žižių projektas, įprasminęs istorinę jungtį

Kovo 11-osios išvakarėse Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Meno kiemo langai užsipildė šilta tekstiline instaliacija, prožektorių šviesų nudažyta Lietuvos vėliavos spalvomis. Tokiu būdu klaipėdiečiai kūrėjai Sonata ir Henrikas Žižiai įprasmino Kovo 11-ąją. Tyliai, be pompastikos ir žiniasklaidos pranešimų menininkų duetas savo kūrinį dovanojo švenčiančiam miestui ir jo bendruomenei.

Simtmecio_kovas7

Sonatos ir Henriko Žižių instaliacijos „Šimtmečio Kovas“ fragmentas. S. Žiži nuotr.

„Mano Kovo 11″, – socialiniame tinkle nuotraukomis kukliai pasidalijo Sonata, projektą pavadinusi „Šimtmečio Kovas“. Paklausta, kodėl ėmėsi šios iniciatyvos, menininkė paatviravo: „Šiemet labai triukšmingai švenčiame valstybės šimtmetį, ši data buvo labai svarbi prieš šimtą metų. Tačiau mūsų kartai gal net svarbesnė yra Kovo 11-oji, kadangi šios datos liudininkai esame mes visi. Todėl pasvarstėme, kaip galėtume įprasminti tą dieną, ir gimė sumanymas sukurti instaliaciją „Šimtmečio Kovas“. Atradome tobulą ekspozicinę erdvę – KKKC Meno kiemo langus, kurie simboliškai tapo šio projekto tąsa nuo Parodų rūmų per kiemelį iki šių langų.“ (KKKC Parodų rūmuose sausio mėnesį buvo eksponuota Sonatos Žiži paroda „Faktūros. Jūra. Krantas. Miškas“. Šios parodos objektai, papildyti šviesa ir garsu, transformavosi į projektą „Šimtmečio Kovas“. – Autor. past.)

Paklausta, kokie akcentai buvo svarbiausi ir kokią simboliką užkodavo šiame projekte, S. Žiži pakomentavo: „Svarbiausi mums buvo laiko ženklai, įprasminti tekstilės formomis. Tai laiko membranos, horizontalės, primenančios bangas, tarsi laikmečių sluoksnius, ir vertikalės – laiko stygos, simbolizuojančios įvykių ir pokyčių ritmą, kartu primenančios ir medžių siluetus. Medžiai mums tapo tarsi valstybės augimo simboliais – kaip jungtys, kaip laiko gijos nuo daigo per žemę, gamtą, per mus iki šiandienos – nuo šaknų iki dabarties.

Kitas svarbus dalykas mums buvo tautinės spalvos. Žalia spalva – gyvybė: tai ir vienas jaunas medis, ir jų gausa – miškas. Raudona spalva simbolizuoja kraują, tačiau man raudona asocijuojasi su jūra, nuspalvinta besileidžiančios saulės. Šia spalva nušviestomis juostomis norėjau įprasminti mūsų Klaipėdos vakarinę pakrantę – tai tarsi uostamiesčio ir Lietuvos arterija, jungtis su visu pasauliu. Kita vertus, Jonas Basanavičius aiškino, kad raudona spalva – tai už tėvynę pralieto kraujo simbolis, tai atmintis, garbė, prasmė, tai mūsų kovų už laisvę spalva.

Žodžiais sunku nusakyti sukurtos instaliacijos prasmę, lengviau tai pajusti per potyrius“, – kalbėjo menininkė.

Šių potyrių pilnatvei kūrėjų duetas pasitelkė ir muziką: tris dienas KKKC Meno kieme skambėjo XX a. lietuviškos dainos – Vytauto Kernagio ir kitų kūrėjų baladės, kalbančios apie laiką, žmogų ir jo būties prasmę.

Parašykite komentarą