Maisto dizainas. II dalis

Per pastarąjį dešimtmetį maisto dizainerių ir panašia kūrybine veikla užsiimančių žmonių skaičius išaugo kone geometrine progresija, maisto estetika tapo mada, o maisto gaminimas net buvo įtrauktas į kūrybinių industrijų sąrašą. Pavyzdžiui, Danijoje surengtoje tarptautinėje kūrybinių industrijų taurėje („Creative Business Cup”) maisto gamyba rikiavosi šalia pačių populiariausių kūrybinių industrijų – reklamos, architektūros, dizaino, mados, kino, video- ir fotografijos.

SagmeisterWalsh-5

Dizaino studija „Stefan Sagmeister” (Niujorkas).

Dar 1999 m. Berlyne ir Barselonoje reziduojanti fotografė Inga Knolke maisto dizainerį kiek sarkastiškai apibūdino taip: „Maisto dizaineris yra kažkas, dirbantis su maistu, bet neturintis jokio supratimo, kas yra maisto gaminimas” (angl. „A food designer is somebody working with food, with no idea of cooking”).

Šiuolaikiniai maisto dizaineriai netelpa į jokius rėmus, bet mes galime atsekti, nuo ko pradeda suktis maisto dizainerių istorijos juostelė. Maisto dizaino pionieriai – tai ispanų dizaineris Marti Guixe ir olandė Marije Vogelzang, apie maisto dizainą pradėję garsiai kalbėti dar praeito amžiaus paskutinėje dekadoje. Kiti maisto dizaineriai, apie kuriuos turime žinoti, o tiksliau, juos žiūrėti – tai austrų porelė „Honey & Bunny”, ekstravagantiškasis Londono duetas „Bompas & Parr”, japonų maisto dizainerė Avako Suwa, švedų dizaino studija PJADAD ir daugybė kitų kūrybininkų, kurie kuria meno, dizaino, edukacijos, kūrybinės reklamos kampanijas, kaip pagrindinę medžiagą panaudodami maistą.

„Honey & Bunny” (www.honeyandbunny.com) – tai Sonja Stummerer ir Martin Hanlesreiter, kurie sako, kad žmonės apie maistą turėtų kalbėti kaip apie šiuolaikinę kultūrą, nes maistas yra svarbiausia prekė, verslas ir kasdieninio gyvenimo dizaino produktas. Šis duetas yra surengęs daugybę maisto dizaino parodų muziejuose ir kitose viešose erdvėse Vienoje, Amsterdame, Milane ir t. t. Taip pat jie skaito paskaitas apie maisto dizainą, o į savo edukacinį turą įtraukia net mokyklas, pavyzdžiui, jie yra mokę maisto dizaino Bukarešto ir Stambulo mokyklų mokinius. „Honey & Bunny” išleido ir dvi maisto dizaino biblijas „Food Design” ir „Food Design XL”, o 2008 m. susuko ir filmą tuo pačiu pavadinimu „Food Design”.

„Bompas & Parr” (www.bompasandparr.com) – Sam Bompas ir Harry Parr – šie du vyrukai maisto dizaino pasaulyje yra tarsi „Viktor & Rolf” duetas mados pasaulyje. Vos jiems pasirodžius, prasideda maisto dizaino šou. Nuo 2007-ųjų Sam ir Harry nagrinėja maisto ir architektūros santykį, kuria įvairius maisto objektus, pavyzdžiui, džino ir toniko debesis, šokoladines laipiojimo sienas, skonio patirties laboratorijas („Guinness”, Dublinas) ir įvairius maisto hepeningus, už kuriuos yra ypač mėgstami žiniasklaidos. Tačiau labiausiai duetas garsėja savo „statiniais” iš želė. Su realistiniais, bet želiniais architektūros kūriniais jie net dalyvavo Londono architektūros festivalyje bei jau išleido keturias įspūdingas želinių guminukų – „Tutti Frutti” knygas. Šiandien „Bompas & Parr” užsakovai yra tiek didžiausios tarptautinės verslo kompanijos, tokios kaip „Mercedes-Benz”, tiek kultūros institucijos, pvz., San Francisko modernaus meno muziejus, Didžiosios Britanijos Karališkieji botanikos sodai, Maskvos šiuolaikinio meno centras „Garage”.

Japonų maisto dizainerė Ayako Suwa kuria sofistikuotus ir itin estetiškus maisto dizaino konceptus skrandžiui. Karjerą maisto dizaino srityje ji pradėjo 2008 m. paroda „Sensuous Food, Emotional Taste”, kurią surengė Kanazawos šiuolaikinio meno muziejuje, Japonijoje. Tai buvo sudėtingų maisto ingredientų ir žmogaus išreiškiamų emocijų deriniai. Nuo to laiko ši japonė surengė daugybę maisto dizaino parodų ir performansų Singapūre, Paryžiuje, Berlyne, Honkonge, Tokijuje.

Stokholme ir Malmėje savo kūrybinius cechus turinti dizaino studija PJADAD (www.pjadad.com) yra tarpdisciplininio dizaino studija, atliekanti įvairius dizaino eksperimentus. Pavyzdžiui, jie yra sukūrę maisto dizaino laboratoriją „Atelier Food”, į kurią susirinkę įvairių sričių kūrybininkai kuria naujus, netikėtus ir inovatyvius dizaino konceptus. Net kurdami vizualinį identitetą mados ženklams, PJADAD integruoja į jį maistą, pvz., sušius į „Bruno” drabužių kolekcijos pristatymą. PJADAD kolektyvas kartu su grafikos dizaineriu ir inžinieriumi Christian Isberg (www.christianisberg.com) taip pat yra sukūrę interaktyvią maisto gaminimo mašiną, kuri leidžia virtuvės šefams gaminti ir interaktyvinti per atstumą.

Grafikos dizaino, šiuolaikinio meno ir kūrybinės reklamos pasaulio legenda – dizaino studija „Stefan Sagmeister” (www.sagmeisterwalsh.com) iš Niujorko garsėja daugybiniais meninių standartų lūžiais bei maisto produktų panaudojimu daugybėje projektų: nuo žurnalų viršelių iš maisto pakuočių iki bananinės sienos muziejuje iš 10 000 bananų. Jų klientų sąraše vienoje eilėje prie deficitinių „Stefan Sagmeister” kūrinių stovi ir „The Rolling Stones” muzikantai, ir HBO korporacija, ir Guggenheimo muziejus, ir dar daugybė kitų užsakovų. Štai kad ir didžiausias ir seniausias Indijoje mango sulčių gamintojas „Frooti”, kuriam „Stefan Sagmeister” šiemet sukūrė įspūdingą miniatiūrinį pasaulį, kuriame susijungia statinė medija ir animacija, miniatiūriniai žmogeliukai ir mangai, maistas ir dizainas.

Tačiau, ko gero, patys produktyviausi miniatiūrinių figūrėlių ir maisto pasaulių kūrėjai yra duetas „Minimiam” (www.minimiam.com) iš Prancūzijos. Neįprastąjį kūrybinį duetą sudaro japonė Akiko Ida ir prancūzas Pierre Javelle. Jie gyvena Paryžiuje ir kuria maksimaliai minimalizuotus pasaulius iš maisto ir kitų elementų. Jų darbuose maisto produktai virsta milžinais Guliveriais, lyginant su mažytėmis žmogeliukų figūrėlėmis. Taip viena vynuogė ar riešutas tampa didesnis už žmogų, o keli šimtai gramų kavos tampa naujos planetos paviršiumi…

Siurrealistinius pasaulius iš maisto taip pat kuria britas fotografas Carl Warner (www.carlwarner.com) iš Liverpulio. Pastarasis gali būti vadinamas ne šiaip maisto dizaineriu, o net klasifikuotis kaip maisto landšafto dizaineris. Jis kuria ir fotografuoja pasakiškas „maistoramas” (angl. foodscape) iš šviežių daržovių ir vaisių, duonos ir mėsos produktų, šokolado ir karamelinių saldainių, įvairių skysčių bei birių maisto produktų. Siurrealistinius maisto pasaulius iš jo perka tokie klientai kaip „Uncle Ben’s”, „McDonalds”, „Sainsbury’s”, „Lays”, „Gourmand International” ir kt.

Parašykite komentarą