Kultūros šviesa Klaipėdos piliavietėje

Teatro išsiilgę uostamiesčio gyventojai liepos 4–6 dienomis buvo pakviesti į XVIII tarptautinį teatrų festivalį „Šermukšnis“. Renginio sumanytojas Klaipėdos pilies teatras minėjo ir simbolinę savo veiklos trisdešimties metų sukaktį, tad šventinė renginio nuotaika buvo juntama nuo pat festivalio pradžios.

Dekadansas_KUB_1

Sankt Peterburgo teatras „Mr Pejo’s Wandering Dolls“ įtraukė į įsimintiną ir įspūdingą kaukių paradą-spektaklį „Dekadansas“. Algirdo Kubaičio nuotr.

Karščio išvargintus klaipėdiečius šeštadienio pavakarę prie piliavietės pasitiko teatralizuotai pasipuošę aktoriai, dalinantys renginio skrajutes ir informuojantys apie festivalio programą. Didelė erdvė puikiai tiko renginiui – piliavietės teritorijoje buvo net trys scenos, diskusijoms ir aptarimams po spektaklių žiūrovai buvo kviečiami į specialiai įrengtą teatrabarį, kuriame visi norintieji galėjo pasidalinti įspūdžiais, pasivaišinti kava, atsigaivinti vandeniu ar pasislėpti nuo kaitrios saulės.

Festivalio erdvėje būta gausybės simbolių – scenoje juodai apsirengę mimai, apsiklijavę laikraščiais, nebylios rūmų damos. Išdėlioti dubenys su vandeniu, kurį mimai pilstė iš vieno indo į kitą, tarsi simbolizavo kultūros neišsemiamumą, suvokimą, jog kultūra, kaip ir vanduo, puoselėjama ir saugoma – nesenka. Piliavietę puošė akį traukiančios dekoracijos – du manekenai, anot renginio sumanytojų, simbolizavo Adomą ir Ievą – kaip ir Pilies teatro pradžių pradžią. Ant žemės išdėlioti gėlių vazonai su vandeniu ir dugne esančiu veidrodžiu taip pat tapo kultūros simboliu – pažvelgus į vazoną buvo galima matyti savo paties atspindį. Tai tartum aliuzija į tai, jog mes patys esame teatro ar apskritai kultūros dalis, kurią kasdien kuriame ir puoselėjame.

Festivalis prasidėjo režisierės Agnijos Šeiko šokio spektakliu-ekskursija „Keliaujančios bažnyčios. Memel tranzit Klaipėda“. Interaktyvaus pažintinio spektaklio metu žiūrovas buvo kviečiamas drauge pakeliauti po senąją Klaipėdą ir aplankyti kadaise buvusias, daug menančias, bet neišlikusias uostamiesčio vietas, susipažinti su istoriniais miesto faktais, o visa tai įprasminti padėjo šokio teatro „Padi dapi fish“ atliekamos šiuolaikinio šokio kompozicijos. Režisierė šiuo neįprastu režisūriniu sprendimu įrodė, jog kultūra – neatsiejama gyvenimo dalis, deranti su istorija ir primenanti, jog tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip ją puoselėsime ir branginsime. Bene labiausiai žiūrovus įtraukęs festivalio pasirodymas sulaukė daugelio pagyrų, o iš aplinkinių žiūrovų reakcijos buvo galima suprasti, kad spektaklio forma su moderniomis šokio interpretacijomis buvusi itin paveiki.

Anot rengėjų, Pilies teatras šiuo festivaliu tarsi reprezentavo bei pristatė ne tik šiuolaikinį, bet ir pasaulio teatrą – renginyje dalyvavo svečiai iš Prancūzijos, Lenkijos, Moldovos ir Rusijos. Trupė „Théâtre 2000″ iš Prancūzijos žiūrovams parodė K. Higinso dramą „Haroldas ir Modė“, Moldovos atstovai pristatė plastinę muzikinę dramą „Padam, padam…“ apie Edith Piaf gyvenimą, Dagestano lėlių teatras surengė vaikams nuotaikingą vaidinimą „Persiko kauliuko paslaptis“. Sankt Peterburgo teatras „Mr Pejo’s Wandering Dolls“ įtraukė į įsimintiną ir įspūdingą kaukių paradą-spektaklį „Dekadansas“: žiūrovai buvo kviečiami įsijungti į nebylų reginį ir taip prisidėti prie spektaklio kūrimo. Lenkijos teatras AKT surengė fantasmagorišką spektaklį-šviesų šou „In Blue“.

Benas_Sarka_Egidijaus_Jankausko_foto

Gliukų teatro spektaklis „Kiškučio pa… pa… pa…“, režisierius Benas Šarka. Egidijaus Jankausko („Vakarų ekspresas“) nuotr.

Festivalio programoje būta ir Lietuvos teatrų spektaklių. Kaip visada savitas ir originalus buvo netradicinių sprendimų ieškotojo Beno Šarkos ir Gliukų teatro pasirodymas; teatras „Mens Publica“ į uostamiestį atvežė tragikomediją „Atsitiktinis žmogus“, režisuotą Jono Vaitkaus.

Liepos 6 d. buvo skirta Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai paminėti. Pirmadienio vakaras prasidėjo teatralizuotu baltų genčių archeologinio kostiumo pristatymu. Skambant Kultūros centro Žvejų rūmų choro „Cantare“ atliekamiems kūriniams, prieš žiūrovų akis atsivėrė muzikos, šokio ir vaizdo dermė. Apniukusio dangaus fone įspūdingi baltų genčių kostiumai tarsi įgavo sakralinės prasmės, grėsmingai nusiteikęs dangus liudijo apie kadais buvusią šių genčių bei mūsų protėvių kultūros didybę, o šokio improvizacijos tik dar labiau sustiprino įspūdį.

baltu_kostiumas_1

Teatralizuotas archeologinio baltų genčių kostiumo pristatymas. Egidijaus Jankausko („Vakarų ekspresas“) nuotr.

Festivalį karūnavo renginio šeimininko Klaipėdos pilies teatro spektaklis „Drauge Širvy, Jūs visiškai teisus“ (teatro vadovas bei režisierius Alvydas Vizgirda) bei teatralizuotas koncertas „Pasaulis, kuriame galiu būti“.

Tris dienas vykęs tarptautinis teatrų festivalis sulaukė nemažo būrio miestelėnų ir uostamiesčio svečių. Panašu, kad festivalio sumanytojui – Klaipėdos pilies teatro kolektyvui pavyko ne tik prasmingai paminėti savo jubiliejų, bet ir priminti žiūrovui, jog kultūra esame mes patys ir tik nuo mūsų priklauso, kaip ją kuriame ir puoselėjame.

Parašykite komentarą