Gatvės meną žudo biurokratija

Šią vasarą Klaipėdoje surengtas paskutinis gatvės meno festivalis „Edit Klaipėda Street Art” paliko ryškų pėdsaką uostamiestyje, sukėlė aršias diskusijas ir inspiravo naujas kūrybines iniciatyvas. Rugsėjo 29 d. gatvės menininkas iš Kauno Tadas Vincaitis-Plūgas pristatė įspūdingą neofreską, sukurtą Klaipėdoje ant Gulbių gatvės 2 namo fasado.

STAIGMENA. Ant Gulbių g. 2-ojo namo perpieštos dvi mergaitės, pozuojančios per Pirmosios Komunijos iškilmes, – gatvės menininko Tado Vincaičio-Plūgo (nuotr.) dovana ir staigmena krikšto dukrai. Egidijaus Jankausko nuotr.

Realistine maniera iš fotografijos perpieštos dvi mergaitės, pozuojančios per Pirmosios Komunijos iškilmes, – tai gatvės menininko T. Vincaičio-Plūgo dovana ir staigmena krikšto dukrai. „Ant sienos ji nutapyta kartu su sese. Mergaitės su tėvais gyvena Londone”, – savo darbą pristatė dailininkas.

Sunaikins renovacija

Nutapytos mergaitės, anot menininko, Gulbių gatvės 2 name niekada negyveno ir jokio ryšio su juo neturi, nes gimė Kaune. „Šis darbas yra mano pirmosios personalinės parodos, kuri atidaryta Klaipėdos parodų rūmuose, dalis. Esu gatvės menininkas, nenorėjau sprausti savęs vien tik į parodų salės rėmus, tad organizatoriams pasiūliau sukurti gatvės meno kūrinį. Klaipėdoje namų, kuriuos būtų galima įdomiai išpiešti, netrūksta. Buvau nusižiūrėjęs net senos statybos devynaukštį, tačiau gatvės meno kūrinio kaina ambicijas apribojo. Vien už krano nuomą ir stelažus išeina didžiulės sumos. Šito namo dydis – optimalus. Be to, jis – labai geroje vietoje, iš toli matomas tiek atvažiuojant Naująja Uosto, tiek J. Janonio gatve. Žinau, kad pastatas – avarinės būklės, ir kai kurie gyventojai skeptiškai vertina meną ant jo, nes labiau norėtų renovacijos nei puošmenos. Namas bus renovuojamas ir kūrinys greičiausiai atsidurs po apšiltinimo plokštėmis, tačiau tokia jau gatvės meno dalia. Esu su tuo susitaikęs. Kaune buvo toks paradoksas su Timotiejaus Morfajaus kūriniu. Jis sukūrė darbą po tiltu. Kitą dieną atėjo „Kauno tiltai” ir dar nebaigtą kūrinį uždažė. Grafičio atsiradimą rėmė Savivaldybė, o Savivaldybės įmonė jį sunaikino…” – pasakojo T. Vincaitis-Plūgas.

Ant Gulbių gatvės 2 namo sukurta neofreska – antrasis menininko kūrinys Klaipėdoje. Prieš keletą metų su klaipėdiečiu kolega Edvardu Šepučiu jis ištapė Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos skyriaus pastato senamiestyje, vadinamosios „Vydūnkės”, sieną. Šįsyk E. Šeputis taip pat pagelbėjo kolegai.

Nelegaliai – greičiau

Daug gatvės meno darbų T. Vincaitis-Plūgas yra sukūręs gimtajame Kaune, tačiau paklaustas, kodėl pirmoji paroda ir krikšto dukros portretas perkeltas į Klaipėdą, dailininkas atsiduso: „Savo kieme pranašu nebūsi… Štai ir mano kolega Edvardas Šeputis-Šepas – puikus, savitą stilių turintis dailininkas, klaipėdietis. Kodėl daugiau jo darbų nėra Klaipėdoje?” – Tadas pristatė prie pokalbio prisijungusį bičiulį. Gatvės menininkai prasitarė, kad ruošiasi naujam iššūkiui – sukurti ypač didelio formato kūrinį, tačiau kol kas nežino, kurioje konkrečiai vietoje ir iš kokių lėšų.

Paprašyti įvertinti kitus Klaipėdos gatvės meno pavyzdžius, pašnekovai pasidžiaugė, kad jie apskritai atsiranda, o kai kurie net pagal gatvės meno taisykles – be leidimų. „Gaila, kad daugiau gatvės meno festivalio „Edit” nebus. Manau, kad jo organizatoriai atsikando šitos biurokratijos: paveldai, „infostatybos”, architektai, derinimai, visų namo gyventojų sutikimas… Porą mėnesių mažiausiai reikia varstyti įvairių institucijų duris, kad toks kūrinys atsirastų, o jeigu dar paveldo pastatas… Procesas pernelyg ilgas. Žmonėms rankos nusvyra. Aš pats asmeniškai su tuo nesusidūriau, piešiu tik ten, kur kas nors pasiūlo. Jeigu pačiam reikėtų gauti visus tuos leidimus – tai greičiau jau nelegaliai nupieščiau”, – sakė T. Vincaitis-Plūgas.

PUOŠMENA. Seną Gulbių g. 2 namą papuošė subtilus Tado Vincaičio-Plūgo kūrinys. „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

„Gatvės menas Klaipėdoje – tai tik pasiruošimas startui. Apskritai Lietuvoje labai neseniai buvo uždegta žalia šviesa tokiems meno kūriniams atsirasti. Atsirado supratimas, kad grafičiai taip pat gali būti profesionalūs meno kūriniai. Tik iš pagarbos visokiems „diedukams” juos vadina „freskomis” ar „neofreskomis”. Sukurti juos – labai sudėtinga. Gali turėti kad ir genialią idėją, jeigu neturėsi svarbių asmenų palaikymo ir užnugario – leidimo negausi. Laisvo bendravimo, laisvo mąstymo ir laisvos išraiškos vis dar nėra, tačiau vis dar yra daug labai gilių kišenių”, – apie kyšininkavimą užsiminė E. Šeputis-Šepa.

Menas prilygintas remontui

Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis pasidžiaugė, kad „Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės” programoje atsiradusio gatvės meno festivalio „Edit Klaipėda Street Art” organizatoriai įgyvendino visas savo idėjas ir inspiravo naujas menines iniciatyvas.

„Revoliucija neįvyko, bet tai, kas sukurta, vertinu teigiamai. Klaipėda anksčiau garsėjo kaip miestas, kuriame prasidėjo šiuolaikinio meno judėjimas, ir dabar, po ilgesnės pertraukos, vėl tai vyksta. Kartu gatvės meno festivalis parodė, kad esama teisinio reguliavimo spragų. Meninių objektų kūrėjai ar kuratoriai turi rengti projektus, derinti juos „Infostatyboje”. Gatvės meno kūriniai yra traktuojami kaip paprastasis remontas. Manau, kad toks reguliavimas turėtų būti supaprastintas, neturėtų būti derinami projektai, kaip piliavietės atveju, po porą mėnesių. Suprantu, kad teritorija yra jautri, saugomas senamiestis, tačiau reikia ieškoti sprendimų greičiau”, – savo nuomonę dėstė N. Lendraitis.

Festivalio nebebus

Festivalio „Edit Klaipėda Street Art” metu šią vasarą buvo sukurta daugybė skirtingo stiliaus viešojo meno kūrinių. Garsiausiai nuskambėjo jau minėtas piešinys ant piliavietės sienos, kurį sukūrė menininkas iš Italijos Romos Tellas, dailininkas Seikon iš Gdansko vizualiai pakeitė KKKC Parodų rūmų fasadą, menininkas ABran linksmai išpaišė visą namą Liepų gatvėje, iš Los Andželo atvykęs Pietų Afrikos Respublikos (PAR) pilietis Rikis Ly Gordonas (Ricky Lee Gordon) originaliai ištapė keltą „Baltija”, kuris kelia į Smiltynę iš Naujosios perkėlos.

Pasak festivalio komunikacijos atstovo Tomo Čižmakovo, kūrinys ant kelto turėjo tapti pagrindiniu į uostamiestį perkelto festivalio akcentu, tačiau išėjo taip, kad daugiausiai dėmesio sulaukė R. Tellas darbas ant piliavietės sienos, kuris buvo nutapytas negavus oficialių leidimų. Festivalio organizatoriams grėsė piniginė bauda ir buvo įsakyta nedelsiant uždažyti kūrinį. „Išties suderinti su visomis institucijomis vieną gatvės meno objektą trunka metus laiko! Mes tiek laiko neturėjome, nes menininkas Lietuvoje buvo tik tris dienas. Galų gale situacija buvo išspręsta palankiai. Baudos negavome, o kūrinys dar galės būti ant piliavietės metus. Toks sprendimas priimtas po to, kai savo nuomonę aktyviai išreiškė visuomenė – mes po festivalio organizavome diskusiją, kurioje dar kartą pristatėme gatvės meno idėją ir koncepciją”, – pasakojo festivalio atstovas.

POKYTIS. Menininkas Seikon iš Gdansko vizualiai pakeitė KKKC Parodų rūmų fasadą Didžiojoje Vandens g. 2. Kūrinys sukurtas 2017 m. festivalio „Edit Klaipėda Street Art” metu. „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

„Šiandien galime pasakyti, kad kūrinys ant Klaipėdos piliavietės labiausiai atitiko gatvės meno idėją įtraukti visuomenę, iššaukti diskusijas. Dabar jis yra trečias labiausiai žinomas gatvės meno pavyzdys Lietuvoje po „Lietuvos” kino teatro grafičio ir Putino bei Trampo grafičio ant baro „Keulė Rūkė”, – reziumavo pašnekovas.

T. Čižmakovas patvirtino, kad festivalio „Edit Klaipėda Street Art” daugiau nebus. Ažiotažas dėl festivalio veiklos legalumo, anot pašnekovo, nėra priežastis, dėl kurios nutraukiamas šešerius metus vykęs renginys. „Pagrindinės festivalio organizatorės turi daug kitos veiklos, susijusios su literatūra bei leidyba, ir nori koncentruoti savo veiklą šioje srityje. Galbūt festivalio idėją perims kiti organizatoriai, galbūt jis transformuosis į kitas formas”, – kalbėjo T. Čižmakovas.

„Geriau nieko nedaryti”

Po gatvės meno festivalio Klaipėdoje atsirado ir dar vienas dėmesį patraukiantis kūrinys. Broliai menininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai, paraginti klaipėdiečio kolegos tapytojo Rodiono Petrovo, ant suremontuoto namo Šaulių gatvėje sienos nutapė didžiulę mergaitę.

„Laimingi vaikai – vaikai tarp mūsų” – savo iniciatyvą, raginančią įsivaikinti, vadina broliai Gataveckai. „Ši mergaitė vieniša. Jai tarsi kažko trūksta. Taip. Trūksta šeimos”, – sakė broliai menininkai, kurie patys 20 metų gyveno Alytaus vaikų namuose, puikiai supranta, kaip jaučiasi tėvų palikti vaikai. Šalia mergaitės ant sienos yra pilka spalva parašyti žodžiai: „Jūs jau žiūrite į mane ilgiau nei kažkada žiūrėjo tėvai”.

„Norima, kad žmonės atkreiptų dėmesį į pačią mergaitę, vėliau – kad perskaitytų žodžius, kad suveiktų siunčiama žinutė ir žmonės parsineštų ją pamąstymui namo”, – sakė kūrinio autoriai.

Teisiniais piešinio reikalais rūpinosi R. Petrovas. „Procesas buvo ilgas ir pareikalavo stipraus psichologinio nusiteikimo. Reikėjo surinkti krūvą dokumentų, tad kartais galvoji, kad geriau tiesiog nieko nedaryti. Vieno namo gyventojai sutiko, bet kai pasakėme, kad tikimės, jog piešinys išliks 5 ir daugiau metų, jie pamanė, kad po kelerių metų gali norėti šiltinti sieną. Teko atsisakyti šio pastato. Kito pasirinkto pastato siena buvo labai netvarkinga, reikėjo ieškoti papildomo finansavimo remontui, tačiau patys žmonės už renovaciją mokėti nenori”, – apie sunkumus pasakojo menininkas.

Komentaras

Ignas KAZAKEVIČIUS, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktorius, menotyrininkas: „Gatvės menas – ekstremalus reiškinys. Jis turi gimti staiga, netikėtai ir be leidimų. Sureguliuotas gatvės menas neatitinka savo idėjos, tačiau geriau jau sureguliuotas negu jokio. Planuojame Klaipėdoje įgyvendinti dar vieną labai stambaus masto gatvės meno projektą su labai garsiu menininku. Kol kas nenoriu atskleisti pavardės, tai Paryžiuje gyvenantis šveicaras, kuris yra auksu ištapęs XI amžiaus vienuolyną. Jis nėra dirbęs Rytų bei Centrinėje Europoje ir labai norėtų. Esame sutarę, kad kitąmet jis atvyks apsižiūrėti Klaipėdoje. Jeigu jam čia patiks, gali būti, kad 2019 metais uostamiesčio pietiniuose rajonuose bus įgyvendintas unikalus projektas, kuris apims ne vieną ar keletą namų, o kvartalą.”