„Design for Death“: išmanieji kapai

Mes nežinome, kur mūsų siela keliaus po mirties: į rojų, pragarą ar dar toliau… Bet žinome, kad galėsime pasirinkti savo amžinojo poilsio vietos dizainą! Kultinis portalas „designboom“ kartu su keliais solidžiais tarptautiniais fondais surengė, ko gero, didžiausią mirties dizaino konkursą. Daugiau nei 2 000 dizainerių iš viso pasaulio plušo kurdami, o pirmąją vietą laimėjo lietuvė.

Šeimos kapavietė iš Lietuvos

Vilniaus dailės akademijos absolventė dizainerė Asta Sadauskaitė su kolega Loucasu Papantoniou iš Belgijos sukūrė virtualią kapavietę „Family Tree“, kurią galima valdyti mobiliuoju telefonu.

Kapą-medį sudaro tarpusavyje sujungtos korio formos urnos su integruotais šviečiančiais OLED (organinės kilmės šviesos diodų) ekranais, kurie rodo mirusiųjų vardus ir trumpas atminimo žinutes.

Įdomiausia tai, kad amžinoje ramybėje besiilsinčiojo artimieji pranešimus ekrane gali bet kada pakeisti nuotoliniu būdu – tiesiog naudodamiesi savo išmaniuoju telefonu.

Ši idėja tandemui pelnė solidžią 25 000 eurų premiją, kuri, tikėkimės, padės kūrėjams ir toliau tobulėti dizaino srityje, ypač rūpinantis dar neiškeliavusiais į dausas.

„Povandeninis kapas“ už kelis eurus

Įdomių idėjų pateikė ir kitų šalių dizaineriai. Pavyzdžiui, Agnes Hegedus iš Vengrijos, laimėjusi antrąją vietą, pasiūlė novatorišką „povandeninio kapo“ idėją.

Pastebėjusi, kad krematoriumų, kuriuose saugomos urnos su mirusiųjų pelenais, skaičius pasaulyje nuolat auga ir ateityje laisvų vietų turėtų pradėti stigti, dizainerė nusprendė patobulinti dabartines laikmenas.

Urnos arba „povandeninio kapo“ formos prototipu pasirinkusi paprasčiausią valtį, iš molio ir natūralios kilmės klijų ji išliejo lėtai grimztantį objektą su kapinių žvakele, kuris iš pradžių pelenus plukdo tolyn į vandenį lyg laivelis, o vėliau paskęsta ir suyra dugne, nes yra pagamintas be jokių sintetinių medžiagų. Anot kūrėjos, šitokia urna rinkoje tekainuotų vos kelis eurus.

Eko-kapai, gaminantys elektros energiją

Ekologiško dizaino kategorijoje triumfavę prancūzai Enzas Pascualis ir Pierre’as Rivière’as sukūrė mirties „rezervuarą“ iš dirvožemiui draugiško bioplastiko. Jų kūrinį sudaro du moduliai: požeminis karstas ir antžeminės erdvės, skirtos artimųjų meditacijai.

Įdomiausia tai, kad abu šie moduliai yra pagaminti taip, kad skatintų mikroorganizmų veisimąsi viduje, sugertų iš atmosferos CO2 išorėje bei net pasigamintų šiek tiek elektros energijos, kuri 24 valandas per parą apšviestų antkapį.

Beje, kapo funkcionavimas nepriklauso nuo vėjo stiprumo ar saulės šviesos intensyvumo, nes energiją gamintų kape augantys augalai. Šitaip viršutinė kapo dalis tarsi pratęstų mirusiojo, esančio po žeme, gyvybę.

Už šią idėją prancūzai taip pat gavo 25 000 eurų premiją.

Kapinės kosmose: mirties kostiumas iš grybų

Dizainerė Jae Rhim Lee iš JAV pažvelgė keliais šviesmečiais toliau nei visi išvardytieji – į laikmetį, kai nebetilpsime Žemėje ir užkariausime kosminę erdvę bei kolonizuosime kitas planetas.

Yrantys mirusiųjų palaikai teršia dirvožemį ir gruntinius vandenis, ypač jei buvo balzamuoti cheminėmis medžiagomis. Tad rūpindamasi ne tik Žemės, bet ir Visatos švara, dizainerė sukūrė futuristinį kostiumą keliaujantiems anapilin „The Mushroom Death“. Šis paspartina kenksmingų dirvožemiui medžiagų skilimo procesus ir sugeria nuodingus toksinus tikrų tikriausių grybų (!) dėka.

Mirties kombinezoną sudaro lengvos organinės medvilnės posluoksnis ir jį dengiantis viršutinis sluoksnis, pagamintas iš tinklinio audinio, kuriame integruotos grybų sporos ir grybiena, palaipsniui apraizganti visą mirusiojo kūną. Šitaip ne tik mažinama tarša, bet ir sutaupoma šiek tiek vietos po žeme.

Dizainerė tiki, kad šis kostiumas pasitarnaus laidojant mirtinguosius ir kitose planetose, mat grybai gali prisitaikyti net ir labai neįprastomis aplinkos sąlygomis.

Ekologiški „iKapai“

Tai tik kelios mirties dizaino idėjos, tapusios neįprastojo konkurso favoritėmis.

Iš viso portalo „designboom“ ir „Lien Foundation“ bei „ACN Foundation“ tarptautinių fondų surengto ir asociacijos NFDA paremtame tarptautiniame konkurse „Design for death“ dalyvavo net 2 050 dizainerių iš 96 pasaulio šalių, tad belieka tik įsivaizduoti (arba panaršyti internete), kokių dar mirties dizaino utopijų prigalvojo kūrybingieji.

Akivaizdu viena – netgi paskutinė gyvenimo stotelė jau tampa ne tik ekologiška, bet ir išmani. Amen.

Parašykite komentarą