Fotografijos galerijoje – paskaita „Vitkevičiai ir Lietuva“

2018 m. balandžio 13 d., penktadienį, 16 val. Klaipėdos fotografijos galerijoje (KKKC Parodų rūmai, Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks paskaita „Vitkevičiai ir Lietuva“, lektorius – doc. dr. Helmutas Šabasevičius. Paskaita nemokama.

Witkacy_su_tevu_S_Vitkeviciumi

Witkacy su tėvu Stanislavu Vitkevičiumi

Balandžio 6 d. Klaipėdos fotografijos galerijoje atidaryta Stanisław Ignacy Witkiewicz-Witkacy (1885–1939) fotografijos paroda „Gražuolė ir pabaisa“. Witkacy – iki šiol reikšminga asmenybė ne tik Lenkijos, bei ir viso pasaulio kultūrai. Jis gimė 1885 m. vasario 24 d. Varšuvoje, mokėsi Krokuvos dailės akademijoje, dalyvavo dailės parodose, buvo vienu svarbiausių dailininkų grupės „Formistai“ ideologų, domėjosi estetika, meno teorija, psichoanalize (žinomiausi veikalai – „Estetikos eskizai“, „Teatras. Įvadas į Grynosios Formos teoriją teatre“). Parodoje – devyniolika skaitmeninių atspaudų iš originalių negatyvų, priklausančių Stefano Okołowiciziaus kolekcijai. Didesnė negatyvų dalis daryta paties Witkacy. Atspauduose – įdomios ir reikšmingos XX a. I pusės meninio gyvenimo asmenybės: menininko tėvas Stanisławas Witkiewiczius (1851–1915), rašytojas Bruno Schulzas (1892–1942), pianistas Arthuras Rubinsteinas (1887–1982), artimas Witkacy bičiulis, vienas garsiausių Lenkijos antropologų Bronisławas Malinowskis (1884–1942). Taip pat eksponuojami Józefo Głogowskio, Władysławo Jano Grabskio, Tadeuszo Langierio daryti menininko portretai ir paties Witkacy autoportretai.

XIX a. viduryje Pašiaušėje gimusio dailininko ir architekto Stanislovo Vitkevičiaus (1851–1915) giminėje – nemažai garsių asmenybių: dėdė Jonas Prosperas Vitkevičius (1808–1839) buvo žinomas XIX a. pirmosios pusės keliautojas, orientalistas, viena teta iš motinos pusės Kunegunda Šemetaitė (1800–1879) – garsaus anglų aktoriaus Johno Gielgudo (1904–2000) prosenelė, o kita – Marija Šemetaitė – Józefo Pilsudskio (1867–1935) senelė. Tačiau pats žinomiausias šios giminės atstovas – Stanislawas Ignacy Witkiewiczius-Witkacy (1885–1939), XX a. pirmosios pusės rašytojas, filosofas, dramaturgas, tapytojas bei fotografas, be kurio sunku įsivaizduoti moderniąją Lenkijos ir visos Europos kultūrą. Paskaitoje trumpai aptariami Vitkevičių ryšiai su Lietuvos kultūra bei Witkacy gyvenimo bei kūrybos bruožai.

Helmutas Šabasevičius 1989 m. baigė Vilniaus dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), 1993 m. apgynė humanitarinių mokslų srities menotyros krypties daktaro disertaciją, nuo 1997 m. dirba Lietuvos kultūros tyrimų instituto Muzikos ir teatro istorijos skyriuje. Tyrinėja Lietuvos teatro, dailės, scenografijos, choreografijos istoriją, XIX a. vaizdų kultūrą, teatro ir dailės ryšius. Šiais klausimais Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbęs mokslinių ir populiariųjų straipsnių, skaitęs pranešimų. Dėsto Vilniaus dailės, Lietuvos teatro ir muzikos akademijose, yra meno kultūros žurnalo „Krantai“ vyriausiasis redaktorius. Bendradarbiauja su interneto svetainėmis, rašo populiariems ir mokslo leidiniams parodų, spektaklių recenzijas.

Witkacy fotografijų paroda „Gražuolė ir pabaisa“ bei paskaita „Vitkevičiai ir Lietuva“ yra fotografijos ir edukacinių užsiėmimų ciklo „(Ne)būtos istorijos“ dalis. Projektą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, kuratorius – Darius Vaičekauskas.

Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Witkacy fotografijų paroda „Gražuolė ir pabaisa“ veiks iki 2018 m. gegužės 5 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Parašykite komentarą